grįsti

grįsti
grį̃sti, griñdžia (greñda), griñdo (griñdė) 1. tr. K kloti grindis aslai, tiltui, keliui, grindyti, grinduoti: Miesto ir gatvės griñdžiamos J.Jabl. Kada žvaigzdėms grįstu keliu vaikštinėsu? Vnž. Negrįstà asla, t. y. nėr padlagos J. Su lentomis grį̃sk aslą J. Aš grindaũ ant aslos grindis J. Mano broliai grindžia tiltą geležinį (d.) Ml. O kas tiesė sijužėles, kas grindo lenteles? JD899. Grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Grindžiu kelią raiste SD56. Grindžiamieji (grindimo) darbai Vr. ^ Gerais norais ir pragaras grįstas Al. 2. tr. pamatuoti, remti: Lietuvos komunistų partija savo ideologinę kovą grindė trijų revoliucijų patyrimu (sov.) sp. 3. refl. trauktis, dengtis, dėtis (apie paviršių): Jau ledas griñdžiasi ant vandens J. Griñdžiasi lytys, jau stos Nemunas Skr. Žarijos blėsta, grindžias pelenais rš. 4. tr. Kl202 krauti (ppr. eilėmis, sluoksniais), gretinti, šlieti: Grindo akmenis eilomis S.Dauk. 5. tr. leisti karštus akmenis į alų, žlugtą: Griñdžia alų, žlugtą Vad. \ grįsti; apgrįsti; įgrįsti; išgrįsti; nugrįsti; pagrįsti; pergrįsti; prigrįsti; sugrįsti; užgrįsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • gristi — grȉsti (koga, što, se) nesvrš. <prez. grízēm (se), pril. sad. grízūći (se), imp. grízi (se), prid. rad. grȉzao (se), prid. trp. grìzen, gl. im. grízēnje> DEFINICIJA 1. sitniti hranu upotrebom vilica i zubi [gristi kruh] 2. zabadati zube u… …   Hrvatski jezični portal

  • Gristi — Le nom semble maltais et s écrit aussi Grixti, Griscti. Je n en connais pas la signification. Une page web donne le sens de timide …   Noms de famille

  • gristi — 2 grìsti, grỹsta (grį̃sa J, griñsa Kp), o intr. 1. darytis nebemielam, nebepatinkamam, atsibosti: Vaikams žaislai greitai grỹsta Sr. 2. imti ko vengti, bjaurėtis: Aš grystù, t. y. nebnoriu, pabūgsta širdis mano J. gristi; apgristi; atgristi; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grísti — grízem nedov. (í) 1. drobiti z zobmi: gristi bonbone, meso, orehe; nič ne grize, kar celo požira; težko grize, ker ima slabe zobe // zasajati zobe v kaj, zlasti v zadregi, jezi: premišljal je, kaj bi napisal, in grizel svinčnik; grizel si je… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • grįsti — grį̃sti vksm. Sẽnojo Vi̇̀lniaus gãtvės bùvo grį̇̃stos rą̃stais ir lentomi̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gristi — 1 grìsti, grìda, grìdo intr. eiti pulku …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grįstinis — grįsti̇̀nis, grįsti̇̀nė bdv. Eiti̇̀ grįstiniù takù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • grįstinė — grįsti̇̀nis, grįsti̇̀nė bdv. Eiti̇̀ grįstiniù takù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • grickati — grȉckati (što) nesvrš. <prez. ām, pril. sad. ajūći, gl. im. ānje> DEFINICIJA razg. lagano gristi, gristi sitnim i učestalim pokretima vilice ETIMOLOGIJA vidi gristi …   Hrvatski jezični portal

  • .gouv.fr — Administrations publiques françaises Droit administratif | Généralités Histoire du droit administratif français Dualité des ordres de juridiction : administratif · judiciaire Biens : Domaine public …   Wikipédia en Français

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”